Kiekvienas gali būti didelis

Hobį pavertė verslu – Lietuvoje kuria... plovo revoliuciją

Iš Visagino kilęs, Vilniuje gyvenantis, tačiau mintimis ir širdimi dažniausiai būnantis Vidurio rytuose. Toks yra įmonės „Plovo meistrai“ direktorius ir pagrindinis šefas Pavel Kolesnik.
Aistra šiam regionui gimė tiesiog iš meilės kulinariniam šalies paveldui. Kaip savo hobį pavyko paversti abejingų nepaliekančiu verslu, pasakoja pats Pavel.

Kaip ir kodėl jūsų gyvenime atsirado plovas? Kodėl patraukė uzbekiška virtuvė?

Viskas prasidėjo prieš daug metų – plovą gamino mano tėtis, o aš palaipsniui perėmiau iniciatyvą. Pradžioje tai dariau gan mėgėjiškai, tačiau ilgalaikė praktika, skaitoma literatūra ir konsultacijos su žymiais šefais padėjo ištobulėti. Po truputį ėmiau gaminti plovą ne tik sau ir šeimai, bet ir draugams jų vakarėliuose ar gimtadieniuose. Tiesą sakant, uzbekiška virtuvė mane patraukė dėl iššūkio – patiekalų ruošimas užtrunka mažiausiai keletą valandų, o procesas reikalauja atidumo. Bet, atrodo, man pavyko su šiuo iššūkiu susidoroti.


Kada pajutote, kad jūsų mėgstama veikla perauga į darbą?

Turbūt prieš keletą metų, kai ėmė daugėti užsakymų. Pradėjo kviesti į privačias šventes: plovo gamyba žavėjo ir vestuves švenčiančius, ir gimtadienius mininčius ir net krikštynas rengiančius. Pamačiau, kad ne tik žmonėms patinka mano gaminamas maistas, bet ir aš puikiai tvarkausi su didesniais užsakymais. Netrukus išvažiuojamuosius renginius papildė ir įkurta internetinė parduotuvė. Joje nutariau prekiauti paties kurtais prieskonių mišiniais, taip pat atributika, būdinga uzbekiškai virtuvei: uzbekiškais rankų darbo leganais, špižiniais šlifuotais kazanais ir jų priedais.


Ar Lietuvoje pasigendate kokybiškų prieskonių?

Jei kalbame apie plovą, tuomet taip. Jam pagaminti svarbus ne vienas niuansas: reikalinga ir gera mėsa, ir ryžiai, bet prieskoniai, o ypač kuminas su raugerškio uogomis, griežia pagrindiniu smuiku. Ilgai kūriau receptūras, kad gaminant namų sąlygomis būtų galima plovą bent truputį priartinti prie jo tikrojo skonio. Juk Lietuvoje apskritai retas kuris ragavęs gerą plovą – ko gero, šis patiekalas labiau asocijuojasi su valgyklose gaminta ryžių koše, pagardinta mėsa ir pomidorų padažu.


Tai visas jūsų veiklas ir sujungia įmonė „Plovo meistrai“?

Nors plovą įvairiuose renginiuose gaminu seniai, įmonę „Plovo meistrai“ įkūriau vos prieš keletą mėnesių. Užsakymų daugėja, o ir interneto parduotuvė įgauna pagreitį. Ateityje planuojame atidaryti ir fizinę parduotuvę. Kol kas sukuosi pats vienas – esu ir direktorius, ir šefas – ateityje neatmetu galimybės plėsti komandą.


O kokie didžiausi jūsų verslo iššūkiai? Ar jaučiate konkurenciją?

Nepasakyčiau, kad jaučiu konkurenciją – vargu, ar yra daug žmonių, taip stipriai panirusių į uzbekišką virtuvę ir teikiančių išvažiuojamąsias paslaugas. Vienintelė problema, su kuria iki šiol susidūriau, yra pasiekiamumas. Kai esi maža įmonė, dirbi vienas, žmonės nelabai pasitiki, baiminasi, kad nesusitvarkysi, neaprėpsi masto, nors aš, pavyzdžiui, šventėje su 100 žmonių susitvarkau puikiai.


Kokių dar gebėjimų be puikios gamybos reikalauja jūsų darbas?

Kai atvažiuoju į renginį, niekuomet neatsitveriu nuo svečių. Gamyba užtrunka nemažai – apie 4–6 valandas, tad per tą laiką daug kas ateina pabendrauti, pasmalsauti. Jei nori, leidžiu ir morkas papjaustyti ar kitaip padėti. Bet nėra buvę tokio renginio, kad apsieičiau bent be trumpos paskaitos apie plovą – pasakoju viską, ką žinau, dalijuosi vingrybėmis, diskutuojame. Tokiame darbe yra labai daug tiesioginės komunikacijos.


O kokie renginiai jums pačiam labiausiai patinka?

Tiesą sakant, labiausiai patinka krikštynos. Pastebėjau, kad vaikai beveik visuomet suvalgo daugiau nei suaugę, tuo neatsistebi net mamos. O šiaip smagūs visi išvykimai, kai šventės organizuojamos kieme, nes šiai virtuvei labai patinka laužas. Be to, kartais smagu gaminti ne tik plovą, bet ir sriubą ar troškinį, kepti šašlykus ir liulią kebabus, bei kitus patiekalus ant laužo.


Neseniai prisijungėte prie „Swedbank“ projekto „Kiekvienas gali būti didelis“. Kokie jūsų lūkesčiai?

Sulaukus kvietimo tapti šio projekto dalyviu, nė akimirkos nedvejojau. Manau, smulkiesiems verslininkams reikalinga bet kokia pagalba ir palaikymas. Tikiu, kad dalyvavimas jame sustiprins žinomumą – juk visi svajoja kada nors tapti dideli ir parodyti žmonėms kažką kitą jų nusistovėjusiame gyvenime.


Grįžti atgal

 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.