Kiekvienas gali būti didelis

Barzdaskučių mados Lietuvoje pradininkas: daug blogiau nei nudegti yra niekada nesurizikuoti

„Barbers“, geriau žinomos „Barzdaskučių“ vardu, įkūrėjas Vilius Lėveris tiki, kad šiandien sąlygos rizikuoti versle – kaip niekada palankios. Kadaise pats Vilniuje pradėjęs naują madą, dabar verslininkas ragina kitus kurti ir nebijoti nesėkmių.

Kaip kilo mintis atidaryti barzdaskučių saloną?

Matėme, kad analogiškos įmonės užsienyje buvo populiarios, o ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje jų išvis nebuvo. Jaučiamės kaip vieni iš pirmųjų vyrų kirpyklų ir grožio salonų šalyje. Kadangi pradžioje neturėjome konkurentų, tai nebuvo ir meistrų, kuriuos galėtume samdyti. Iki šiol 90 procentų visų mūsų darbuotojų atvyksta iš kitų šalių, kuriose šis amatas turi gilesnes šaknis – tai irgi unikalus įmonės bruožas.


Kaip atviliojate užsieniečių kirpėjų atvykti į Lietuvą?

Patys ieškome kvalifikuotų žmonių ir tuo pačiu apmokome vietinius kirpėjus. Šiandien šis procesas lengvesnis, nes per veiklos metus esame įgavę gerą vardą ne vien Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse. Šiuo metu atidarome trečią vietą Šiaurės miestelyje ir darbuotojų rasti sekasi lengviau, nei pirmose dvejose.


Apkirpimas „Barzdaskučių“ salonuose kainuoja 23, plaukų ir barzdos sutvarkymas – 38 eurus. Ar pradėję veiklą nebijojote, jog vyrams tiesiog pasirodys per brangu?

Pirmąją lokaciją atidarėme pačiame Vilniaus centre, Stiklių gatvėje, t. y. pakankamai prestižinėje vietoje. Lokacija visai mažytė, dirbo tik vienas kirpėjas. Pasiskaičiavome, kad jei per mėnesį turėsime 100 klientų, tai išsilaikyti to užteks. Jau tada toks klientų skaičius nesunkiai atsirado, o nuo to laiko vyrų prioritetai, atrodo, šiek tiek persiorientavo ir išleisti daugiau dėl geros išvaizdos dabar jau madinga.

Vilniuje tikrai yra daug vyrų, kurie nori ir gali leisti sau sumokėti už aukštesnės kokybės plaukų priežiūrą – ypač dabar, kai kaina žiūrint į gyvenimo lygį nebėra tokia jau didelė. Turime nemažą būrį klientų, kurie ateina kartą per savaitę. Vadinasi, jiems tai svarbu.


„Facebook“ paskyroje turite daugiau kaip 8 tūkstančius sekėjų – daug kaip verslui, veikiančiam tik Vilniuje. Ar tam naudojote reklamą, ar viso to pavyko pasiekti tik žinia iš lūpų į lūpas?

Sakyčiau atvirkščiai – kaip tik mažas skaičius. Turime 7 kirpimo kėdes ir 12 darbuotojų, kurie visas 7 dienas per savaitę užimti. Per 2 vietas Vilniuje kiekvieną mėnesį aptarnaujame 1,5 tūkstančio klientų. Iš tiesų, savo „Facebook“ paskyrą esame apleidę ir skaičiai galėtų būti daug didesni. Tiesiog naudojame ją kaip susisiekimo priemonę su klientais, kuriems tai patogu, bet papildomo viešinimo nesiimame.


Esate prisijungę prie „Swedbank“ programos „Kiekvienas gali būti didelis“. Kaip atrodė jūsų dalyvavimas projekte?

Prisijungėme prie „Kiekvienas gali būti didelis“ projekto prieš dvejus ar trejus metus, kai dalyvavome akcijose, skatinančiose atsisakyti grynųjų pinigų ir naudotis mokėjimo kortelėmis. Kiekvieną mėnesį išsikeldavome tikslų, kiek apyvartos turi būti apmokama kortele ir kiekvieną mėnesį tuos tikslus pavykdavo įgyvendinti. Piniginio prizo laimėti nepavyko, bet atsiskaitymo metodus atnaujinome.


Ką patartumėte pradedančiajam verslininkui?

Nebijoti, kad nepasiseks. Nėra taip svarbu, kokio projekto imiesi, svarbu į jį sudėti visas jėgas. Baisiausia, kai gabūs žmonės nedrįsta patys pradėti. Egzistuoja įvairūs paramos projektai, Europos Sąjungos iniciatyvos, dėl kurių pats žmogus yra labiau apsaugotas ir iš esmės nelabai turi ką prarasti.

Jeigu jau nutinka blogiausia ir nudegi – vis tiek nieko labai baisaus. Galima bandyti antrą, trečią, ketvirtą kartą. Jeigu įkūrėjas sunkiai ir protingai dirba, anksčiau ar vėliau ateis ir sėkmė.


Grįžti atgal

 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.